- pienagaliai
- pienagaliaĩ sm. pl. (34a) 1. perrūgusios grietinės išrūgos: Smetoną plaka sviestan, pienagaliaĩs balina viralą Dglš. 2. NdŽ sumaišyto pieno liekanos.| sing.: Duok valgyt – ar neliko nuo pietų kokio píenagalio? Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.
